Dar visai neseniai durpės Lietuvoje buvo naudojamos kaip kuras. Šiandien šis etapas baigtas. Nuo 2023 metų Auginimo terpių gamintojų asociacijos (ATGA) nariai visiškai nutraukė durpių gavybą energetikos reikmėms. Tai ne tik atsakas į vis griežtėjančius aplinkosaugos reikalavimus, bet ir sąmoningas žingsnis tvarumo bei atsakomybės link.
Durpių gavyba Lietuvoje vykdoma tik pramoniniuose plotuose, įrengtuose prieš kelis dešimtmečius – dažniausiai tai jau anksčiau nusausintos, ekologiškai pažeistos teritorijos. Nauji natūralūs durpynai nebėra atveriami eksploatacijai.
Durpės tampa vis svarbesne žaliava gaminant auginimo terpes daržininkystei, gėlininkystei, miškininkystei bei grybų auginimui. Siekdama įsitvirtinti kaip patikima kokybiškų auginimo terpių tiekėja, Lietuva kartu su sektoriumi sprendžia esminius klausimus: kaip sumažinti poveikį klimatui? Kaip tiksliai įvertinti emisijas? Kaip suderinti aplinkosaugos tikslus su profesionalios augalininkystės ir žaliųjų erdvių infrastruktūros poreikiais?
Durpės ir toliau išlieka strategiškai svarbi žaliava. Jų vaidmuo reikšmingas siekiant Europos žaliojo kurso tikslų – kuriant tvarią maisto sistemą pagal „Nuo ūkio iki stalo“ strategiją, įgyvendinant ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m., atkuriant apleistus ir eksploatuotus durpynus. Tai padeda surinkti anglies dvideginį, stiprina ekosistemų atsparumą ir prisideda prie ES Miškų strategijos tikslo – iki 2030 m. pasodinti dar 3 milijardus medžių.
Auginimo terpės išlieka nepakeičiamos siekiant užauginti aukštos kokybės sodinukus – tiek miškų atkūrimui, tiek miestų žalinimui, tiek tvariai žemdirbystei. Nors vis dažniau ieškoma alternatyvų – kompostų ar kitų natūralių medžiagų – profesionaliam naudojimui jos dažnai nepakankamos dėl nevienodumo, higienos ar struktūros patikimumo stokos. Tai ypač svarbu auginant daigus, dekoratyvinius augalus ir miško sodinukus.
Tendencijos aiškios: auginimo terpės įgauna vis didesnę svarbą augant miestų žalinimo iniciatyvoms, kontroliuojamos aplinkos žemdirbystei bei pasaulinės maisto sistemos pokyčiams. Kartu stiprėja spaudimas kurti tvaresnes alternatyvas. Tai reikalauja atsakingos lyderystės ir moksliniais duomenimis grįstų sprendimų.
Skaidrumas šiandien – būtinybė. Nuo CO₂ emisijų apskaitos iki durpynų atkūrimo – kiekvienas tiekimo grandinės žingsnis turi būti pamatuotas, pagrįstas ir atsakingas. Tvarumas – ilgalaikė strategija, kuri remiasi ne pažadais, o faktais, bendru darbu ir realiais pokyčiais.
