Proveržis žemės ūkyje: sukurtas inovatyvus dirvožemio pagerintojas „SaproStraw“, kurio viena iš sudedamųjų dalių yra durpės


2025-03-26

Susirinkimas

UAB „GJ Magma“  baigė vykdyti  EU NextGeneration ir Naujos kartos Lietuva fondų finansuojamą projektą „Organinių trąšų iš biologiniais preparatais apdorotų šiaudų ir sapropelio, skirtų  neproduktyvaus/degradavusio dirvožemio modifikavimui į vaisingą, sukūrimas bei diegimas“. Šiame projekte yra sukurtas ir lauko bandymuose išbandytas  inovatyvus organinis dirvos gerintojas pavadinimu „SaproStraw“. Karjero smėlio neproduktyviame grunte, kuriame organinių medžiagų  yra tik 0,22%, panaudojus  organines trąšas „SaproStraw“,   dirbtinai buvo sukurtas vaisingas dirvožemis.  Šiame  dirvožemyje per 6 mėnesius organinių medžiagų kiekis nuo 0,22% padidėjo iki 1,56%, o   humuso  reikšmė nuo 0% išaugo iki 0,953%. Lyginant su kontrole, mineralinių trašų įterpimo vienodos dozės fone, padidėjo auginamų augalų derliai: žirnių 45–96%, pupų125–183%, porų 80–163%, pekino kopūstų 91–99% ir raudonųjų burokėlių 112–136%.

Lauko mokslinius tyrimus vykdė Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto (toliau tekste LGMTU) mokslininkai. Smėlio grunte buvo sukurtos derlingo dirvožemio savybės ir gauti geri derliai. LGMTU pagrindinė išvada: „SaproStraw“ yra tinkamas degradavusiam ar dykumėjimo proceso paveiktam neproduktyvaus dirvožemio modifikavimui į vaisingą, iki lygio, tinkamo augalininkystei.

„SaproStraw“ gamyboje yra numatyta naudoti iš dalies nuvandenintą sapropelį, iš kurio, taikant gravitacinio vandens šalinimo būdo technologiją, yra pašalinta 50% vandens. „SaproStraw“ gamybos pramoninėje linijoje numatoma panaudoti Radviliškio mašinų gamyklos,  Šiaudų smulkinimo įrangoje susmulkintus šiaudus. Siekiant išvengti ligų ir patogenų perdavimo su šiaudais, numatyta termiškai apdoroti šiaudus karštu oru, elektriniame karšto oro generatoriaus susmulkintų šiaudų kaupimo bunkeryje. Gamyboje naudojamų sausų durpių nedidelį kiekį taip pat numatoma susmulkinti įranga, esančia plaktukiniame malūne. Visus komponentus numatoma sumaišyti nenutrūkstamo srauto maišyklėje.

Šiaudų greitesniam suskaidymui, į dirvožemį įterpiant „SaproStraw“ kartu yra įvedamas neatsiejamas priedas – biologinis preparatas „BioTero“, kurį gamina Lietuvos kompanija „NANDO“.

Dirvos gerintojo  „SaproStraw“ 1 tona, pagal humuso sukūrimo dirvožemyje potencialą,  yra prilyginama 1 tonai mėšlo, tačiau neturi kvapo ir ŠESD emisijų, kaip mėšlas. Sapropelis – gėlo vandens ežerų organinės-mineralinės nuosėdos formavosi lėtai, nuo paskutinio ledynmečio, todėl visų jame vykusių mineralizacijos, puvimo ir humifikacijos procesų galimos ŠESD emisijos jau yra įvykusios. Išėmimo iš ežero ir perdirbimo metu jokių reikšmingų ŠESD emisijų nenustatyta.

Dirvos gerintojas „SaproStraw“ aukštesnę pridėtinę vertę gali sukurti aridinėse zonose, kur yra gaunami 2–3 derliai per metus. Gaminys pozicionuojamas kaip eksporto prekė. Siekiant sukurti „SaproStraw“ panaudojimo proveržį aridinės zonos šalyse, yra įsteigtas startuolis UAB „Desert soil agrotech“.

Kartu su Radviliškio mašinų gamyklos specialistais yra pagaminta dirvos gerintojo „SaproStraw“ bandomoji partija.


Panašūs straipsniai